Turiu keletą esminių gyvenimo klausimų. Tualetinis popierius – over ar under? Praustis iš ryto, ar vakare? Pirma valyti dulkes ar siurbti? Išsivalyti dantis dantų šepetėliu ir paskui valytis su tarpdančių siūlu ar atvirkščiai? Ryte valytis dantis tik atsikėlus ar po pusryčių? Kadangi esu šiek tiek „prie dantų“, tai apie paskutinius klausimus ir išsiplėsiu.

Trumpai – jei valaisi dantis, tai jau žiauriai gerai ir nesvarbu, prieš ar po. Jau elgiesi geriau, nei tavo hipsteris kaimynas. Jei valaisi ryte ir vakare – o švenčiausiasis, tu – mano superherojus.

Žinojai, kad jei neišsivalysi dantų tik atsikėlęs – tai paskui pusryčiaujant visas bakterijas apsigyvenusias po nakties suvalgysi? Aš irgi nežinojau. Todėl geriau valyti dantis tik atsikėlus.

Kiti sako, bet tai pala pala, kam man valytis dantis ir po akimirksnio vėl viską sutepti vanilla soy latte?

O kaip ten su tuo siūlu? Jei neišsivalęs tarpdančių panaudoji dantų šepetėlį – tai čia kaip purvinas grindis šlapia šluota terlioji? Reikia pirma tarpdančių siūlu, o paskui jau galima ir su dantų šepetėliu. Tik dar nežinau – sausu ar šlapiu.

O gal reikia išsivalyti siūlu, tada išsiskalauti burnos skysčiu (nes, na, akivaizdu) ir tada jau valytis dantų šepetėliu? Hm, irgi variantas.

Ok. Pabandysiu padėlioti, kaip čia su tais tyrimais. Išmanantys žmonės vis tiek turės teisingesnę nuomonę.

So. Pirmiausiai, nėra jokių įrodymų, kad rytinės burnos bakterijos kažkaip pakenks, jei jas suvalgysi per pusryčius. Relax. Vienintelis dalykas iš blogesnių, t. y. valytis dantis iš karto po pusryčių, ypač jei pusryčiams vartoji apelsinų sultis ar rytą leidi lovoje su prosecco ir braškėm. Šalto spaudimo karamelinė macchiato nėra rūgštinė terpė – jeigu ką. Rūgštis sąveikauja su dantų emaliu, todėl valantis dantis iš karto pavalgius galimi mikroskopiniai emalio pažeidimai. Taigi idealiausia išsivalyti dantis prieš pusryčius arba po pusryčių praėjus kokiam pusvalandžiui. Belaukdamas gali kokiu burnos skysčiu paskalauti – jei jau taip norisi. Bet iš esmės, tai klausimas, nevertas gaišaties. Nebuvo dar tokių pacientų atėję, kuriems būtų galima pasakyti – o, brol, kaip tavo emalis sutrūkinėjęs – jei tik būtum valęs dantis pusvalandis po pusryčių – kaip viskas būtų kitaip. Svarbu išsivalyti ir visai nesvarbu kada – prieš ar po pusryčių. Nėra jokių mokslinių tyrimų ir apie tai, kada geriau valytis tarpdančius. Prieš šepetėlį ar po jo. Galimas variantas ir šepetėlis – siūlas – šepetėlis. Taigi čia irgi iš tos srities – ačiū Dievui, kad valaisi tarpdančius su siūlu – svarbiausia, tik valyk – nesvarbu kada. Du kartai per dieną šepetėliu – tarpdančių siūlas kažkur įterptas – puikus dantų gyvenimas. Reti susitikimai su odontologu.

Klausimų beveik nekyla tik dėl burnos skalavimo skysčio. Tai mažiausiai būtinas atributas ir naudojamas dažniausiai tik tam, kad suteiktų burnai paskutinį patepimą ir gaivų kvapą. Nebent, žinoma, gydytojas odontologas rekomenduoja kitaip. Skalavimų skysčių yra galybė. Vieni neskanūs, kiti šiaip nedžiugina, o dar kiti naudojami tik pagal gydytojo rekomendaciją tam tikrą laiką, nes yra gydomieji. Patinka – skalauji, nepatinka – neskalauji. Na gerai, vienas aspektas, jei burnos skystis skirtas stiprinti emalį, tai jis turėtų būti naudojamas paskutinis, kad gydomosios medžiagos kuo ilgiau išliktų ant dantų.

Dar trumpai apie šepetėlius – svarbiausia, kad jis būtų naudojamas ne ilgiau pusės metų (dar geriau – tris mėnesius). Minkštas ir mažas – idealus variantas. Kodėl mažas? Lengviau pasiekti krūminius dantis. Simple as that. Kodėl minkštas? Mažiau žalojamos dantenos ir pažeidinėjamas dantų emalis.

Na, bet pagrindas toks. Jei ir tau kyla klausimų, kokia eilės tvarka viskas turėtų vykti – jau yra gerai. Blogiausia, kai apie dantų higieną nekyla jokių klausimų – tuos reikia gelbėti ir šviesti. Share if u care.

Ovidijus Kulbokas